Druskininkų viešosiose erdvėse gausu išlikusio mažosios architektūros palikimo – čia ir V. Vildžiūno paminklas Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui, ir Vilniaus alėją puošiančios J. ir B. Arčikauskų keramikinės skulptūros, ir šalia bažnyčios esantis D. Matulaitės „Vyturys". Šie kūriniai sukurti dar sovietmečiu.
Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Druskininkuose viešosioms erdvėms buvo neskiriama pakankamai dėmesio – daugelis dar prisimena nelygius šaligatvius, nešviečiančius gatvės žibintus. Natūralu, kad dėl to mažosios architektūros paveldo kūrimas nebuvo prioritetinė sritis. Per pirmuosius vienuolika nepriklausomybės metų Druskininkuose iškilo tik vienas paminklas „Mindaugas“.
Žvelgiant į šiandieninius Druskininkus, galima pasidžiaugti, kad kurorto viešąsias erdves papildė ne viena įspūdinga, miestą puošianti skulptūra.
2007 metais Druskininkuose pastatyta skulptūrinė kompozicija „Šaulys“. Skulptoriaus V. Naručio darbas pastatytas M. K. Čiurlionio, Žaliosios, Liepų ir Mizarų gatvių sankryžoje esančiame žiede. Ant penkių metrų aukščio kolonos pastatytas trijų metrų aukščio bronzinis „Šaulys“ sukurtas siekiant įprasminti M. K. Čiurlionio kūrybą, šio projekto mecenatas – Druskininkų garbės pilietis, dr. Bronislovas Lubys.
2007-2008 metais šalia M. K. Čiurlionio ir Vytauto gatvių sankryžos, ten, kur anksčiau buvo pieva, įrengtas žaismingas Muzikinis skveras. Jame esančios septynios skulptūros simbolizuoja septynias gamos natas.
2010 metais Druskininkuose atidengta M. Junčio sukurta lietuvių kino, teatro ir televizijos aktoriaus bei režisieriaus Donato Banionio skulptūra. 2014 metais mirusio kūrėjo atminimo įamžinimas reikšmingas ne tik Druskininkams, bet ir visai Lietuvai.
2011 metais, įgyvendinat Gydyklų parko atnaujinimo projektą, parke buvo pastatyta stela, skirta Lietuvos didžiajam kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui Žygimantui Augustui. Stela pastatyta norint įamžinti Druskininkų ir Augustavo bendradarbiavimą. To paties projekto metu dar viena skulptūrinė kompozicija įrengta Grožio šaltinio prieigose.
2012 metais atnaujintą Vijūnėlės parką papuošė mažosios architektūros elementas – čia pastatyta D. Matulaitės sukurta besikaunančių avinų skulptūra.
Druskininkų gyventojai ir kurorto svečiai nuo 2012 metų liepos gali grožėtis M. K. Čiurlionio paveikslų reprodukcijomis – molbertus primenantys stendai pastatyti visame mieste.
2013 metais Taikos ir Šv. Jokūbo gatvių skvere atidengti T. Gutausko „Svetingumo vartai. Pasagoje įkomponuoti 16 kaimyninių tautų laimės bei sėkmės ženklai. Šalia skulptūros įrengtas visų 16 valstybių simbolius paaiškinantis plieninis stovas, kuriame lietuvių, anglų, rusų kalbomis paaiškintos valstybių sėkmės simbolių prasmės. Iki tol buvęs tamsus skveras virto šviesia, patrauklia kurorto vieta.
Nuo 2002 metų Druskininkų garbės pilietė, profesionalaus vaizduojamojo meno mecenatė Violeta Kaubrienė rėmė penkis metus Druskininkuose vykusius Žako Lipšico simpoziumus, kurių metu sukurtos skulptūros šiandien puošia UAB „Draugystės sanatorija“ prieigas.
Mažosios architektūros objektai Druskininkuose sutvarkyti nepriekaištingai – šalia jų įrengtos informacinės lentelės, kuriose nurodoma svarbiausia informacija, o visai neseniai pristatytas ir kurorto mobilusis gidas, leisiantis su svarbiausiais kultūriniais objektais susipažinti pasitelkus išmaniąsias technologijas. Šiandien Druskininkuose yra daugiau kaip keturiasdešimt dekoratyvinių mažosios architektūros objektų ir penkios paminklinės skulptūros.
Per pastarąjį dešimtmetį savo pėdsaką, bylojantį, kad Druskininkai ne tik sveikatinimo, pramogų, poilsio, bet ir kultūros dvasia pulsuojantis kurortas, paliko daugybė žinomų kūrėjų.
Istoriniai kadrai:



Anksčiau:


Paskutinio dešimtmečio pasikeitimai:









G. Žilinsko, Z. Šilinsko, P. Maluko, M. Vorobjovaitės, R. Pakalkienės, R. Kisieliaus, L. Rekevičienės, Druskininkų savivaldybės, Druskininkų miesto muziejaus archyvo nuotraukos
|